Gydytojai: Klausimai – Atsakymai

Mamos ir vaiko santykis nuo pat pirmųjų širdelės dūžių mamos įsčiose, užsimezga stiprus ir nepertraukiamas. Mama jaučia ir mato vaiko nuotaikas, poreikius, savijautą, reakciją į paprastus gyvenimiškus dalykus, kurie mažajam yra kasdien kaip nauja patirtis. Mamai ir vaikui bendraujant įvairiose situacijose iškyla nemažai klausimų, į kuriuos ieškoma atsakymų.

 

Svarbu gauti/rasti tinkamą atsakymą, kompetentingą konsultaciją.

 

Jei turite bet kokių su mityba susijusių klausimų, visada galite rašyti, į juos atsakys specialistai: vaikų gastroenterologas prof. L.Labanauskas ir vaikų gastroenterologė, dietologė Dr. R.Rokaitė.

Gydytojai: Klausimai – Atsakymai

Mamos ir vaiko santykis nuo pat pirmųjų širdelės dūžių mamos įsčiose, užsimezga stiprus ir nepertraukiamas. Mama jaučia ir mato vaiko nuotaikas, poreikius, savijautą, reakciją į paprastus gyvenimiškus dalykus, kurie mažajam yra kasdien kaip nauja patirtis. Mamai ir vaikui bendraujant įvairiose situacijose iškyla nemažai klausimų, į kuriuos ieškoma atsakymų.

 

Svarbu gauti/rasti tinkamą atsakymą, kompetentingą konsultaciją.

 

Jei turite bet kokių su mityba susijusių klausimų, visada galite rašyti, į juos atsakys specialistai: vaikų gastroenterologas prof. L.Labanauskas ir vaikų gastroenterologė, dietologė Dr. R.Rokaitė.

Apkeptą maistą galime duoti nuo 3 metų amžiaus, tačiau rekomenduojama, kad maistas geriau būtų virtas ar troškintas. Kepant aukštoje temperatūroje susidaro kancerogeninės medžiagos, keptas maistas dirgina visą virškinamąjį traktą, o tai gali sukelti įvairius virškinimo sutrikimus.

 

Prasto apetito priežasčių yra daug (nuo įvairių ligų iki santykių namuose). Kiekvieną atvejį reikia aiškintis individualiai ir ieškoti priežasčių. Svarbu stebėti vaiko svorio pokyčius. Jei svoris neauga ar vangiai auga, tuomet reikia kreiptis į gyd. vaikų gastroenterologą.

Vaikas turi valgyti 5-6 kartus per dieną. Sveikas vaikas turi gauti visų pagrindinių maisto produktų (kruopų, daržovių, vaisių, mėsos ar žuvies, pieno ir jo produktų, kiaušinių) ir iš jų pagamintų gaminių.

Kai vaikas valgo dažnai ir po mažai, labai svarbu sekti jo svorį. Jei svoris augantis, tuomet vaikui maisto medžiagų pakanka, tik toks susidaręs įprotis. Šiuo atveju reikėtų pabandyti sudaryti mitybos režimą, duoti vaikui išalkti. Jei svoris neaugantis, tuomet reikėtų kreiptis į gydytoją.

Tai tiesa. Alergija maistui sukelia atopinį dermatitą. Baltymą gliuteną turi kviečiai, rugiai ir miežiai. Kai kuriems žmonėms šis baltymas gali sukelti ligą celiakiją, kitiems žmonėms gali būti gliuteno netoleravimas.

Visi maisto produktai (tiek įvairios kruopos, daržovės, vaisiai, pieno produktai, mėsa, žuvis, kiaušiniai) organizmui yra vertingi. Svarbiausia maisto įvairovė dienos, savaitės bėgyje. Na vis dėlto reikia vengti saldumynų, saldžiųjų gėrimų, maisto produktų su gausiais maisto priedais.

Tai turėtų Jums padėti Jūsų vaiko šeimos gydytoja, nes reikia žinoti vaiko mitybos įpračius, ką jis valgo vakarienei, prieš naktį. Dažnai ta priežastis būna pienas.

Tokio amžiaus mažyliui vakarienei tinka įvairios kruopų košės, jos gali būti paskanintos daržovėmis, vaisiais.

Vaikus, turinčius atopinį dermatitą, dažnai vargina niežulys, todėl jie kasosi, būna neramūs, sudirgę. Taip pat tokių vaikų būna jautresnis ir žarnynas. Jiems dažniau skauda pilvelį, jį pučia, gali paviduriuoti.

Nežinant vaiko amžiaus, mitybos įpročių, tuštinimosi dažnumo ir kt. negalima tiksliai pasakyti, kas įtakoja pilvelio skausmus ir dujų kaupimąsi. Dažnai tokius simptomus sukelia pienas ir jo produktai, todėl juos reikėtų apriboti. Jūs turite kreiptis į savo šeimos gydytoją ar vaikų gastroenterologą.

: Jei 5 mėn. amžiuje kūdikis per 1 mėn. priaugo tik 250 g, tai reiškia, kad Jūsų pieno jau nepakanka. Atėjo metas kūdikio mitybą praturtinti pirmąja koše. Jūs jau duodate morkų košę, galite į ją dėti bulvę, po kelių dienų cukiniją, vėliau moliūgą ir t.t. Po mėnesio įveskite kruopų košę – avižų, ryžių, grikių, kukurūzų, sorų ir t.t. Kūdkio svorį turite sekti 1x/mėn.

Laktozės netoleruojantys kūdikiai turi vartoti belaktozinius arba su sumažintu laktozė kiekiu pieno mišinius. Tokių kūdikių primaitinimo terminai bei pagrindinių maisto produktų įvedimas toks pat, kaip ir sveikų kūdikių.

Maži vaikai gazuotų gėrimų turėtų negauti. Gėrimuose esanti angliarūkštė skatina peristaltiką, stimuliuoja skrandžio ir žarnyno sekreciją.

Jei atlikti visi alerginiai testai yra neigiami (odos dūrio mėginys, odos lopo mėginys, spec. IgE maisto alergenams) ir pati mama nepastebi, kokie maisto produktai gali vaiką alergizuoti, tuomet rekomenduojama rinktis tuos maisto produktus, kurie yra rečiausiai alergizuojantys (daržovės, vaisiai – žalios ir baltos spalvos, miško uogos, kruopos – ryžiai, avižos, soros, mėsa – triušiena, nutrija, žvėriena).

Dažnai ir 2 metukų vaikai vis dar nesugeba sukramtyti kietesnio maisto. Tokiame amžiuje dar yra normalu.

Kiekvienas maisto produktas savo sudėtyje turi baltymų, kurie ir sukelia alergines reakcijas. Alerginių tyrimų tikslas yra nustatyti organizmą alergizuojančius atskirus maisto produktus. Jei yra alergija kiaušinio baltymui, tai didelė tikimybė, kad ir putpelių kiaušinio baltymas vaiką alergizuos.

Prieš miegą vaikui geriau duoti lengviau virškinamą maistą (pvz., įvairias kruopų košes). Paskutinis valgymas turėtų būti iki miego likus 2 val.

Tokio amžiaus vaikas neturėtų gerti tik pieną. Pieno kiekį reikėtų mažinti iki 2 kartų per parą. Dažnas pieno gėrimas trukdo iš maisto produktų geležies pasisavinimui, dėl to gali vaikui atsirasti mažakraujystė. Taip pat pienas yra kaloringas, todėl, daugiau išgerdami pieno, vaikai suvalgo mažiau jų organizmui reikalingų kitų maisto produktų.

Tokio amžiaus kūdikis turėtų valgyti jau ir mėsą, žuvį, daržoves, kiaušinį. Jo dietoje galbūt reikėtų apriboti motinos pieną (palikti 2 kartus per parą), saldžias tyreles. Kai kūdikis labiau išalksta, jam pasiūlyti nemėgstamą maistą, o tik po to duoti jam patinkantį.

 

Kūdikiui iki 12 mėn. nerekomenduojama duoti nei karvės pieno, nei ožkos pieno. Ožkos pienas tikrai negydo alergijų, tik jei vaikas yra alergiškas karvės pieno baltymui, kartais gali būti jis nealergiškas ožkos pieno baltymui.

Mažam vaikui per dieną valgyti 3 kartusyra per mažai. Jis turi gauti dar ir priešpiečius, ir pavakarius (tai tiktų vaisiai, daržovės, įvairios tyrelės, pieno produktai, grūdiniai gaminiai).

Vienareikšmiškai geriausia būtų pakeisti motions pieną pieno mišiniu pagal kūdikio amžių.

Tofu galima duoti nuo 10 mėn. amžiaus.

: Jei iki 6 mėn. amžiaus kūdikis buvo maitinamas tik mamos pienu, tai sulaukus 6 mėn. reikėtų įvesti pirmąją košę – daržovių arba kruotų (jokio skirtumo kurią pirmą, tai pačios mamos pasirinkimas), galima duoti ir tyrelės (vaisių ar daržovių).

 

Šiuo metu rekomenduojama kiaušinį į kūdikio dietą įvesti tarp 4-6 mėn.

Iš Jūsų pateiktų duomenų, negalima pasakyti priežasties, kodėl vaikui neauga svoris. Norint atsakyti į Jūsų klausimą, reikia detalesnės vaiko augimo anamezės (augimo diagramų), įvertinti valgymo įpročius, suvalgo maisto kiekį, ar nėra virškinimo sutrikimų. Jūs turėtumėte apsilankyti pas gyd. vaikų gastroenterologą, kuris išsamiai išanalizavęs vaiko augimo diagramą, jo suvalgomo maisto kiekį, atlikęs tyrimus, galėtų pasakyti vaiko svorio neaugimo priežastį.

Mažies vaikams pienas ir pieno produktai būtini, nes tai pilnaverčio baltymo, kalcio šaltinis.

Geriausiai geležį kūdikio ir vaiko organizmas įsisavina iš hemo geležies ( raudonos mėsos, liežuvio), kartu valgant su daržovėmis, kruopos.

Mėsą į kūdikio dietą reikėtų įvesti nuo 7 mėn. amžiaus.

 

Sveikiems mažiems vaikams pienas ir jo produktai būtini. Nutraukus maitinimą mamos pienu, rekomenduojama duoti pieno mišinį, skirtą mažiems vaikams. Taip pat jau galima duoti ir karvės pieną, nes gryną karvės pieną kaip gėrimą nerekomenduojama gerti tik iki 12 mėn

Apriboti maisto produktus kurie kietina vidurius – ryžius, manus, gaminius pagamintus iš kviečių, kakavą, šokoladą. Dažniau pasiūlyti avižų košės, žalių daržovių, vaisių (išskyrus bananus), džiovintų vaisių. Tačiau jei ir apribojus viduriukus kietinančius maisto produktus, vaiko viduriukai išlieka kieti, tuomet reikėtų pasitarti su šeimos gydytoja ir skirti vaistus nuo vidurių užkietėjimo.

Gryną karvės pieną kaip gėrimą sveikiems vaikams rekomenduojama skirti tik nuo 1 metų amžiaus.

Taip, pilnai sutinku.

Šiuo metu rekomenduojama kiaušinį į kūdikio dietą įvesti tarp 4-6 mėn.

Taip, bananas taip pat, kai kuriuos vaikus gali alergizuoti.

Šiuo metu rekomenduojama maitinti ne trumpiau kaip iki 6 mėn. amžiaus.


: Dabar taip pat rekomenduojama, kad sveikas kūdikis kiaušinį (tiek baltymą, tiek trynį) pradėtų gauti tarp 4-6 mėn.

Kruopų košes galima paskaninti vaisiais ar daržovėmis, kaip pvz., Marmaluzi ryžių košė su slyvomis.

Karvės pieną kaip gėrimą rekomenduojama duoti vaikui nuo 1 metų amžiaus.

Vaikųi galima duoti įvairios rūšies žuvį, tik ji turi būti virta.

Vaikui galima duoti įvairios rūšies žuvį, tik ji turi būti virta.

Vaikui galima duoti įvairios rūšies žuvį, nėra didelio skirtumo kokios rūšies žuvį duosite, svarbiausia, kad jis ją toleruotų.

Mažas vaikas mėsos turėtų gauti 3-4 kartus per savaitę. Naudingiausia mėsa – jautiena, veršiena, triušiena, nes iš jų geriausiai pasisavinama geležis, labai reikalinga augančiam organizmui. Vaiko dietos paįvairinimui tinka ir kitos mėsos, kaip kiauliena, kalakutiena, žvėriena.

Mėsą rekomenduojama įvesti į kūdikio dietą nuo 7 mėn. amžiaus. Geriausiai pasirinkti raudoną mėsą (pvz., veršieną, jautieną), nes iš jos vaiko organizmas geriausiai pasisavina geležį.

Vaikas turi gauti tuos maisto produktus, kurie jo nealergizuoja. Jei nėra tiksliai žinoma kas vaiką alergizuoja, reikia kreiptis į gydytoją vaikų alergologą, kuris atliktų alerginius mėginius su maisto alergenais ir bandytų išsiaiškinti, kurie maisto produktai Jūsų vaikui netinka.

Kūdikiui mėsos reikėtų pradėti duoti nuo 7 mėn. amžiaus.

Vien tik mamos pieno kūdikiui pakanka tik iki 6 mėn. amžiaus. Rekomenduojama, kad papildomas maitinimas (daržovių, kruopų košė) būtų įvestas tarp 4-6 mėn. amžiaus, kūdikiui gaunant mamos pieną.

Mažas vaikas mėsos turėtų gauti 3-4 kartus per savaitę, žuvies 2-3 kartus per savaitę.

Lietuvoje tekantis iš čiaupo vanduo yra tinkamas maisto gaminimui. Be abejo, maisto gaminimui galima vartoti ir pirktą vandenį. Rekomenduojama kūdikiams, ypač atsigėrimui, naudoti vandenį, kurio ženklinime nurodoma, jog jis tinka kūdikių maisto gamybai. Kūdikiams skirtas vanduo turi būti mažos mineralizacijos ir ypač švarus.

Energijos poreikis per pirmuosius gyvenimo metus išlieka aukštas. Rekomenduojama, kad riebalai turi sudaryti apie 40 proc. paros energijos poreikio 6-12 mėn. amžiuje. Todėl namuose gaminamų daržovių košių energinei vertei padidinti, riebaluose tirpstantiems vitaminams pasisavinti ir skoniui pagerinti, reikėtų dėti riebalų (aliejaus, sviesto). Daržovių košės dažniausiai paskaninamos aliejumi (nuo 1 ml iki 5-6 ml), o kruopų košės – sviestu (nuo 1g- 5-6 g). Tinkamiausias aliejus kūdikiams yra alyvuogių, saulėgrąžų.

Maitinant mamos pienu, kūdikis ir pavalgo, ir atsigeria. Tačiau, kai yra labai karšta vasaros diena, kūdikis skysčių daugiau netenka ir kvėpuodamas, ir prakaituodamas, tuomet galima duoti atsigerti vandens tarp maitinimų žindomam kūdikiui.

Sveikas kūdikis maisto kiekį pasireguliuoja pats. Gali maisto kiekis įvairuoti dienos ar savaitės bėgyje. Rekomenduojama, kad 4-6 mėn. amžiuje košės kiekis būtų iki 150g, 7-8 mėn. – 170g, 9-10 mėn. – 170-190g, 10-12 mėn. 180-200g.

Pirmoji košė kūdikiui gali būti tiek daržovių, tiek kruopų košė. Kokią košę pirmiausiai duoti, gali pasirinkti pati mama. Tik svarbiausia, kad ji būtų įvesta į kūdikio dietą tarp 4 ir 6 gyv. mėnesio. Jei kruopų košė bus antroji, tuomet ją reikėtų įvesti praėjus 1 mėn. po daržovių košės įvedimo. Dažniausiai siūloma pradėti nuo avižų ar ryžių košės, nes jos mažiausiai alergizuoja, gerai virškinamos. Kokią geriau pasirinkti, priklauso nuo kūdikio viduriukų. Ryžių košė ypač tinka kūdikiams, kurių viduriukai yra skystesni, o avižų košė – kurių viduriukai turi polinkį į kietėjimą. Vėliau kas 4-5 dienas galima bandyti vis kitą kruopų rūšį, stebint, ar nėra alerginių reakcijų, maisto netoleravimo požymių. Kai išbandomos visos kruopų rūšys ir kūdikis visas kruopų košes toleruoja, galima į valgiaraštį įtraukti labai populiarią 3–4 rūšių kruopų košę. Išvirus košę, ji balinama motinos pienu, adaptuotu mišiniu arba karvės pienu. Košių nereikia saldyti arba sūdyti. Kruopų košę ir kitą tirštą maistą reikėtų duoti šaukšteliu, bet jokiu būdu nepilti į buteliuką.

Mama pati gali pasirinkti nuo kokios pirmosios košės, daržovių ar kruopų, pradėti primaitinti kūdikį. Daržovių košes rekomenduojama pradėti gaminti iš vienos arba dviejų rūšių daržovių (pvz., bulvių, morkų). Namuose gaminamų daržovių košių energinei vertei padidinti, riebaluose tirpstantiems vitaminams pasisavinti ir skoniui pagerinti, reikėtų dėti riebalų (aliejaus, sviesto). Tinkamiausias aliejus kūdikiams yra alyvuogių, saulėgrąžų. Prie kiekvieno naujo patiekalo kūdikis turi būti pratinamas palengva. Iš pradžių duodama vienas valgomasis šaukštas (15 ml) per dieną, vėliau kasdien kiekis didinamas iki reikiamos normos. Kitos rūšies daržovę galima bandyti duoti tik po 4-5 dienų, stebint, ar nėra alerginių reakcijų, maisto netoleravimo požymių. Tiek daržovių, tiek kruopų košes nereikia pagardinti cukrumi ar druska, nes vėliau susidaręs įprotis saldžiai ir sūriai valgyti gali sąlygoti nutukimą, arterinę hipertenziją, dantų ėduonį. Tyrimai parodė, kad geriant saldų skystį (pvz., arbatą su gliukoze) išdygsta jau dantų ėduonies pažeisti dantukai.

Paskutinėse Europos vaikų gastroenterologų, hepatologų ir mitybos draugijos parengtose, moksliniais tyrimais pagrįstose, rekomendacijose*, skirtose Europos vaikams, nurodoma, kad kūdikiams papildomą maitinimą reikalinga pradėti įvesti nuo 4 iki 6 mėn. amžiaus. Papildomas maitinimas prasideda tuomet, kai tik mamos pieno nepakanka patenkinti kūdikio mitybos poreikių. Papildomo maitinimo laikotarpis yra vienas iš sparčiausių augimo ir vystymosi laikotarpių, kai kūdikiai yra ypač jautrūs maisto medžiagų trūkumui ir pernelyg dideliam jų svyravimui. Moksliniais tyrimais įrodyta, – kūdikių virškinimo trakto ir inkstų funkcijos yra pakankamai jau subrendusios, kad 4 mėn. amžiuje metabolizuotų papildomo maitinimo metu gautas pagrindines maisto medžiagas. Taip pat jau 4-6 mėn. amžiuje ir motoriniai įgūdžiai būna pakankamai išsivystę, kad kūdikis galėtų nuryti tirštesnį maistą.

Tyrimais įrodyta, kad sveikų mamų pienas gali patenkinti sveikų kūdikių energijos, baltymo, daugelio vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikį iki 6 mėn., išskyrus vit.K, kurio gali pritrūkti pirmomis savaitėmis po gimimo, ir vit.D, kurio pradeda trūkti 1 mėn. amžiuje. Mokslininkai įrodė, kad kūdikiams maitinamiems mamos pienu jau prieš 6 gyvenimo mėnesį gali pradėti trūkti kalorijų kiekio ir geležies. Todėl labai svarbu, kad pirmasis papildomas maitinimas būtų geras geležies šaltinis, kai kūdikis dar maitinamas mamos pienu.

[*Fewtrell, Mary; Bronsky, Jiri; Campoy, Cristina; Domellöf, Magnus; Embleton, Nicholas|; Fidler Mis, Nataša; Hojsak, Iva; Hulst, Jessie M.; Indrio, Flavia; Lapillonne, Alexandre; Molgaard, Christian. Complementary Feeding: A Position Paper by the European Society for Paediatric Gastroenterology, Hepatology, and Nutrition (ESPGHAN) Committee on Nutrition. Journal of Pediatric Gastroenterology & Nutrition. April 2017-Volume 64-Issue 4-p653]

Load More





Marmaluzi © 2019 Visos teisės saugomos.